Jaunimo nedarbui mažinti – 22 mln. litų
Nuo šiol darbdaviai, norintys įdarbinti jaunus žmones, neturinčius jokios darbo patirties, galės pasinaudoti Europos socialinio fondo (ESF) parama. Jie galės gauti subsidijas, o jomis apmokėti iki 50 proc. jaunuolio darbo užmokesčio ir nuo jo priskaičiuotas privalomojo socialinio draudimo įmokas. Tokios lengvatos bus taikomos tiems darbdaviams, kurie dalyvaus naujajame Lietuvos darbo biržos (LDB) projekte „Būk aktyvus darbo rinkoje“ ir įdarbins LDB registruotą jaunimą iki 29 metų.
Šiam projektui įgyvendinti yra skirti 22 mln. litų. Šiomis lėšomis bus finansuojamas įdarbinimas subsidijuojant (vidutinė trukmė – 5 mėn.) ir remiamas darbo įgūdžių įgijimas (vidutinė trukmė – 9 mėn.).
Tai pirmasis tokio pobūdžio projektas, skirtas remti jaunus žmones ir skatinti jų užimtumą darbo rinkoje. Jis truks iki 2012 m. pabaigos. Labai svarbu tai, kad šis projektas yra orientuotas į Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas nedarbui mažinti, kurias parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o joms pritarė Seimas ir jau pasirašė šalies Prezidentė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, šie vasarą įsigalioję pakeitimai suteikia daugiau galimybių padėti jauniems žmonėms įsitvirtinti darbo rinkoje.
„Anksčiau jaunimas iki 29 metų nebuvo priskiriamas prie darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų, todėl neturėjo teisės į įdarbinimą subsidijuojant, jei nepriklausė kitoms darbo rinkoje remiamoms asmenų grupėms. Dabar atsirado galimybė įtraukti juos į įvairius projektus“, – tvirtino D. Jankauskas.
Neabejojama, kad tokios lengvatos paskatins darbdavius priimti į darbą dar neturinčius patirties žmones, apmokyti ir parengti juos, kad pasibaigus subsidijavimui, toks darbuotojas jau sugebėtų dirbti visu našumu. Tikimasi, kad tokia parama žmonėms padės ir visam laikui įsitvirtinti darbo rinkoje – paprastai savo iniciatyva apmokytų darbuotojų darbdaviai nenori atsakyti ir jų keisti kitais, nes tai trikdo nusistovėjusią darbų eigą.
Tikimasi, kad daugiau kaip 5000 jaunuolių iki 29 metų bus įtraukti į darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir įdarbinimo subsidijuojant priemones, o per pusę metų po dalyvavimo priemonėse ne mažiau kaip pusė jų įsidarbins.
Jaunų iki 25 m. amžiaus bedarbių gegužės 1 d. šalyje buvo 46,4 tūkst., tai yra 14,6 proc. visų darbo biržoje registruotų bedarbių.
Norintys daugiau sužinoti apie projektą darbdaviai ir jauni bedarbiai turi kreiptis į teritorines darbo biržas. Jų specialistai informuos apie galimybę dalyvauti darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir įdarbinimo subsidijuojant priemonėse, supažindins su teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, nagrinės darbdavių pateiktus pasiūlymus dėl priemonių finansavimo.
LDB svetainėje rasite projekto koordinatorių kontaktus
Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, kurie atsižvelgiant į sunkmečio sąlygas sudaro galimybę darbdaviams ir darbuotojams lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Dėl Vyriausybės pateiktų pasiūlymų Seimas apsisprendė šių metų birželio pabaigoje.
Tikimasi, kad lankstesni darbo santykiai sudarys verslui galimybes operatyviau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo.
Darbuotojai ir darbdaviai palankiai sutiko nuotolinio darbo sutarties įteisinimą. Tikimasi, kad tai padės įmonėms, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, sudaryti lankstesnio darbo galimybes darbuotojams, taip pat mažinti išlaidas patalpų nuomai. Nuotolinio darbo sutartis apims ir namudinį darbą, ir darbą kitose nei darbovietė darbo vietose, naudojant informacines technologijas.
Taikant Darbo kodekso pakeitimus, įmonės galės greičiau reaguoti į rinkos pokyčius. Leidžiant organizuoti viršvalandinius darbus, kartu yra griežtinama viršvalandinių darbų apskaita. Numatyti konkretūs atvejai kuomet darbdavys gali skirti viršvalandžius (pvz., kai siekiama užkirsti kelią nelaimėms įmonėje ar kai šalinami jų padariniai; kai dėl netikėto gedimo darbo neįmanoma užbaigti per nustatytą darbo laiką; pakrovimo ir iškrovimo operacijoms, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius ir kt.). Numatyti ir atvejai, kai viršvalandžius galima skirti darbuotojui sutikus, tačiau paliekami viršvalandžių apribojimai – ne daugiau kaip 4 valandos per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus, o kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais – 180 valandų per metus.
Taikant platesnes galimybes suminei darbo laiko apskaitai, įtvirtinama maksimali 48 valandų darbo savaitė ir 12 valandų darbo diena (pamaina) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, paliekant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus. Suminė darbo laiko apskaita galės būti įvedama esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ar kitais kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais.
Remiantis Darbo kodekso pataisomis, bus galima ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose (iki šiol pastarosios normos nebuvo). Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams, numatomi saugikliai (tokias terminuotas darbo sutartis galima bus sudaryti tik po šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms naujoms darbo vietoms; naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos, kurios po šio įstatymo įsigaliojimo steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas, įmonėje jų neturi būti daugiau nei 50 proc. ir kt.).
Taip pat Darbo kodekso pataisomis įteisintas šakinių streikų skelbimas, pakoreguota streiko įmonėje ir jos struktūriniame padalinyje skelbimo procedūra. Šakinių streikų skelbimas vyktų profesinių sąjungų organizacijos įstatuose nustatyta tvarka, sumažintas būtinas balsavusiųjų darbuotojų skaičius, kai streikas skelbiamas įmonėje.
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie darbdaviai ilgai neatsiskaito su darbuotojais, tačiau vengia atleisti juos iš darbo išmokėdami išeitines kompensacijas, tam tikrais apibrėžtais atvejais įteisintas darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva iki 3 mėnesių. Tuo metu darbdavys turėtų mokėti minimalios mėnesinės algos dydžio kompensaciją per mėnesį.
Šaltinis: www.socmin.lt
Vilnius, liepos 14 d. Finansų ministerijos siūlymu Vyriausybė įteisino racionalesnius, ekonomiškesnius – biudžeto lėšas taupančius – konfiskuoto tabako naikinimo ir perdirbimo būdus.
Iki šiol buvęs įteisintas vienintelis konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių naikinimo būdas – deginimas – nėra nei optimalus, nei pakankamas, o jo galimybės ribotos (per menkas deginimo krosnių pajėgumas), be to, susidaro didelė aplinkos tarša.
Dėl šių priežasčių Finansų ministerijos nuomone, tikslinga įteisinti kiek platesnį konfiskuoto tabako administravimo mechanizmą, pagal kurį tabakas galėtų būti ne tik naikinamas, bet ir panaudojamas. Todėl nutarta leisti naudoti bet kuriuos tinkamus Atliekų tvarkymo įstatyme numatytus būdus. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, naudojimas kurui, energijai gauti, apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę, šalinimas specialiai įrengtuose sąvartynuose, biologinis ar fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai junginiai, kurie po to šalinami kitais galimais būdais.
Užtikrinti, kad tabako sunaikinimas ar panaudojimas būtų negrįžtamas, t.y. kad jo nebūtų įmanoma panaudoti pagal tiesioginę paskirtį, turės atsakingų valstybės institucijų atstovų komisija,kurią sudarys valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos atstovai, o kontrabandos atveju ir policijos, muitinės ar Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LRV (t.y. institucijos, surašiusios administracinių teisės pažeidimų protokolą) atstovai.
Priėmus šiuos Vyriausybės nutarimo dėl konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos pakeitimus, bus sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, šiuo metu skiriamos ilgam tabako saugojimui iki sunaikinimo, taip pat dalis transportavimo ir paties naikinimo išlaidų.
Viešųjų ryšių skyrius
Tel.: (8 5) 219 9376
Vilnius, 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos teikiamoms Audito įstatymo pataisoms – nuo šiol auditorius auditą galės atlikti ne tik dirbdamas įmonėje, bet ir savarankiškai, o atlikto audito kokybės užtikrinimas bus skaidomas į dvi dalis – nustatant peržiūras ir tikrinimus.
Iki šiol auditą galėjo atlikti tik auditorius, dirbdamas audito įmonėje arba jei jis yra audito įmonės dalyvis. Įsigaliojus Audito įstatymo pakeitimo projektui, auditorius auditą galės atlikti ne tiktai dirbdamas audito įmonėje, bet ir savarankiškai, tačiau jam bus taikomos visos nuostatos, kurios taikomos ir audito įmonei atliekant auditą. Taip pat nuo šiol audito įmonė galės būti bet kokios teisinės formos (anksčiau galiojo nuostata, kad audito įmonė turi turėti individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės, tikrosios arba komanditinės ūkio bendrijos statusą).
Siekiant kuo efektyvesnio auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės užtikrinimo, atlikto audito kokybės užtikrinimas bus skiriamas į dvi dalis – nustatant peržiūras (ne viešojo intereso įmonių auditus atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms) ir tikrinimus (viešojo intereso įmonių – pvz., bankų, kredito įmonių, draudimo bendrovių – auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms).
Už viešojo intereso įmonių auditų kokybės užtikrinimą (tikrinimus) bus atsakinga Vyriausybės įgaliota auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga. Kadangi ne viešojo intereso įmonių auditų kokybė yra svarbi siauresniam finansinių ataskaitų vartotojų ratui, todėl, kaip ir daugelyje ESvalstybių narių ir kitų šalių, tokių auditų kokybę kontroliuotų ir peržiūras atliks auditorius vienijanti profesinė organizacija – Lietuvos auditorių rūmai.
Numatoma, kad nauja įstatymo redakcija įsigalios nuo 2011 m. sausio 1 d.. Tačiau įstatymo nuostatos dėl tikrinimų įsigalios nuo 2012 m. sausio 1 d.
Viešųjų ryšių skyrius
Tel. (8 5) 239 0222
www.finmin.lt
Vyriausybė priėmė sprendimą, kad kai tik šalies ekonominė ir finansų padėtis ims gerėti, pensininkai bus pirmieji, kuriems bus kompensuojami pajamų praradimai, patirti dėl sumažintų pensijų.
Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė remiantis Konstitucinio teismo išaiškinime suformuota doktrina, kad tiek grįžimas prie buvusių pensijų, tiek pensijų ar kitų išmokų kompensavimas turi būti siejamas su valstybės ekonomine ir finansine situacija, su valstybės galimybe surinkti pakankamai lėšų, kad šiuos įsipareigojimus būtų galima įvykdyti.
Vyriausybė apsisprendė, kad dėl sunkmečio sumažintas pensijas kompensuos jas nuosekliai didinant kol tų pensininkų, kurių pensija buvo sumažinta, vidutinė pensija bus didesnė nei buvusioji 2008 metais (iki sumažinimo) ne mažiau kaip 5 procentais. Siekiant teisingo kompensavimo, bus parengtos detalios kompensavimo procedūros, kurios leis sparčiau didinti pensijas vyresnio amžiaus pensininkams ir papildomai didinti pensijas dirbantiems pensininkams, kuriems pensija buvo sumažinta daugiau.
Priimdama sumažintų pensijų kompensavimo koncepciją, Vyriausybė laikosi nuostatos, kad geriau realūs, finansinėmis galimybėmis pagrįsti planai, o ne tušti, nežinia kada įgyvendinami pažadai. Kaip parodė praktika, ankstesni įsipareigojimai kompensuoti, išmokant sumas vienu kartu (tokie kaip 1995-2002 metais neišmokėtų pensijų, rublinių indėlių kompensavimas) sudarė ne vienodas sąlygas įvairioms gavėjų grupėms atgauti neišmokėtas sumas, tęsėsi ilgus metus ar net dešimtmečius, o kai kurie iš šių įsipareigojimų lig šiol nėra įvykdyti dėl sudėtingos ekonominės ir finansinės šalies būklės. Tad analogiški sprendimai, esant sudėtingai ekonominei ir finansinei padėčiai bei nesant galimybės nustatyti tokių įsipareigojimų vykdymo pradžios datą ar ją nuolat kaitaliojant, būtų tik galimybėmis nepagrįstas pažadas, bet ne realus kompensavimo įsipareigojimas.
Kada galės prasidėti kompensavimas?
Nuo 2010 metų laikinai dvejiems metams sumažintų pensijų kompensavimas, kaip tai ir įvardinta Konstitucinio Teismo išvadoje, prasidės tuomet, kai bus sukaupta pakankamai išteklių jį pradėti – tai yra, bus tenkinami nustatyti viešųjų finansų rodikliai ir kai pensijos galės būti kompensuojamos ne skolintomis lėšomis. Vyriausybė nutarė, kad per visą kompensavimo laikotarpį (įskaitant planuojamas kompensuoti pensijas) turės būti tenkinamas vienas iš rodiklių: 1) subalansuotas „Sodros“ biudžetas, o viešųjų finansų deficito rodiklis atitinka Mastrichto kriterijų (3 proc. BVP) ir rodo ne mažesnį kaip 0,5 proc. BVP gerėjimą ateinančiais metais arba 2) trejų praėjusių, einamųjų ir dviejų ateinančių metų viešieji finansų rodiklio vidurkis nėra deficitinis.
Kaip žinia, Vyriausybė, siekdama pagerinti ekonominę ir finansinę šalies padėtį ir 2012 metais pasiekti 3 proc. BVP viešųjų finansų deficito uždavinį, per 2011-2012 planuoja naujas taupymo priemones, kurios padėtų sumažinti deficitą 4,5 mlrd., vykdyti „Sodros“ reformą. Jei šių sprendimų priėmimui nebus sutrukdyta, sumažintų pensijų kompensavimas galėtų prasidėti 2014 metais.
Kokį sprendimą šiandien priėmė Vyriausybė?
Kadangi 2010 m. birželio 29 dienos Konstitucini Teismas, pasisakydamas dėl valstybinių pensijų taip pat nurodė, kad sumažintų pensijų kompensavimo tvarka turi būti įtvirtinta įstatymu, Vyriausybė šiandien patvirtino Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijųkompensavimo tvarkos koncepciją bei pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pagal šiuo nutarimu patvirtintos Koncepcijos nuostatas parengtą įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuojama valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos, o taip pat pateikti siūlymai dėl netekimų dėl sumažintų valstybinių pensijų proporcingo kompensavimo.
Rengdama pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją, Vyriausybė taip pat rėmėsi 2009 metų gruodžio 3 dienos nutarimu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad atsigavus Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei konstatavus ekonominio sunkmečio pabaigą, krizės laikotarpiu sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus kompensuojamos numatant spartesnį (palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis) minėtų valstybinio socialinio draudimo pensijų augimą, nedidinant valdžios sektoriaus skolos ir fiskalinio deficito.
Kaip buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas?
Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. išaiškinime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktų nuostatų, susijusių su pensijų iratlyginimų mažinimu per ekonomikos krizę, išaiškinimo“ pabrėžė, kad „ ir Vyriausybė pagal Konstituciją turinti įgaliojimus vykdyti valstybės biudžetą, ir Seimas, pagal Konstituciją valstybės biudžetą tvirtinant įstatymu, negali nereaguoti į tokį esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis”;
Konstitucinis Teismas savo 2010 sprendime nurodė, kad laikinas pensijų ar atlyginimų sumažinimas pagrįstas tol, kol nesibaigia ypatinga situacija, kuri apibrėžiama kaip tokia situacija, „dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis, nepaisant įvairių kitų priemonių ekonominei krizei įveikti taikymo, pakinta taip, kad inter alia nėra užtikrinamas lėšų, būtinų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimams už darbą mokėti, arba lėšų, būtinų pensijoms mokėti, sukaupimas ir dėl to teisinis reguliavimas koreguojamas mažinant minėtų asmenų atlyginimus ir pensijas“;
Konstitucinis Teismas savo sprendime nurodė, kad „nebelikus minėtos ypatingos situacijos įstatymų leidėjas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės pensijos sumažinimo“;
Šis išaiškinimas, taip pat parodo, 2008 metais priimti sprendimai dėl pensijų padidinimo (vidutiniškai 30 proc.) iš esmės netenkina minėtame Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime išdėstytų nuostatų, kadangi šių įsipareigojimų tvariam vykdymui nebuvo sukauptos reikiamos lėšos arba užtikrintas reikiamas lėšų srautas, dėl ko jau 2008 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas pasiekė 1 procentą BVP.
Ar nėra taip, kad kompensuoti sumažintas pensijas užkraunama atsakomybė kitai valdžiai?
Dabartinė Vyriausybė, priimdama nepopuliarius, bet būtinus viešųjų finansų taupymo veiksmus elgiasi atsakingai ir kaip tik kuria prielaidas, kad ir dabar, ir ateityje galėtų būtų įgyvendinti įsipareigojimai gyventojams. Per 2011-2012 planuojami nauji viešųjų finansų konsolidavimo veiksmai siekiant deficitą sumažinti dar 4,5 mlrd. litų, o jų įgyvendinimas sudarys sąlygas pradėti pensininkams pirmiesiems kompensuoti sumažintas pensijas.
Jei ši valdžia norėtų ‚užkrauti‘ kompensavimo naštą kitoms, ji priimtų neįgyvendinamus kompensavimo pažadus ateičiai, o ne imtųsi nepopuliarių taupymo priemonių. Atsakingas elgesys, priimant sprendimus, turėtų būti visų valdžių pagrindinis veiklos principas.
Šaltinis: www.finmin.lt
Statistikos departamentas praneša, kad 2010 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., užfiksuota nulinė infliacija. Šiais metais antrą mėnesį iš eilės fiksuojama nulinė infliacija.
1 pav. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai per mėnesį
Palyginti su ankstesniu mėnesiu
2010 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 2,2 procento pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 0,8 – poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos ir 4 procentais atpigę drabužiai ir avalynė, 0,5 procento – būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekės ir paslaugos.
Vartojimo paslaugų kainos per minėtąjį laikotarpį padidėjo 0,4 procento, prekių kainos sumažėjo 0,1 procento.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 17,9 procento pabrangusios gamtinės dujos, 11,7 – kietasis kuras, 4,4 – būsto nuomos mokesčiai. Elektra atpigo 0,9 procento.
Poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų kainų padidėjimą lėmė 5,6 procento pabrangusios atostogų išvykos. Gėlės atpigo 1,1 procento, sporto prekės – 4 procentais, vaizdo aparatūra – 0,6 procento.
Drabužių ir avalynės mėnesiniam kainų pokyčiui įtaką darė dėl nuolaidų 4,4 procento sumažėjusios drabužių ir 3,6 procento – avalynės kainos. Audiniai drabužiams atpigo 0,5 procento, drabužių valymo, taisymo ir nuomos paslaugos pabrango 0,3 procento.
Būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekių ir paslaugų kainų sumažėjimą lėmė 2,9 procento atpigusios namų ūkio valymo ir priežiūros priemonės, 1,6 – šaldytuvai ir šaldymo įrenginiai, 0,9 – stiklo dirbiniai, stalo reikmenys ir namų ūkio rykai, 0,6 – skalbimo ir plovimo mašinos, 2,5 procento – sodo įrankiai. Valymo prietaisai pabrango 3,3 procento, patalynė – 0,7 procento.
Iš kitų prekių ir paslaugų, turėjusių įtakos bendrajam vartotojų kainų pokyčiui, galima paminėti 10,8 procento pabrangusius citrusų vaisius, 0,7 – pieną ir jo produktus, sūrį, 7,4 – keleivinio oro transporto paslaugas, 1,6 – kavą, 2,7 – sanatorijų paslaugas ir 3,4 procento atpigusias daržoves ir bulves, 0,8 – duoną ir kitus kepimo gaminius, 6,6 – bananus, 0,6 – judriojo telefono ryšio paslaugas, 1,8 – nenaujus lengvuosius automobilius, 2,2 procento – kiaušinius.
2010 m. liepos mėn. metinė (2010 m. liepos mėn., palyginti su 2009 m. liepos mėn.) infliacija sudarė 1,9 procento. Metinį kainų padidėjimą lėmė 11,9 procento pabrangę alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, 7,1 – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 6,3 – transporto prekės ir paslaugos ir 5,1 procento atpigę drabužiai ir avalynė, 5 procentais – ryšių prekės ir paslaugos, 2,5 procento – poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos.
Prekės per metus pabrango 2,8 procento, paslaugos atpigo 0,9 procento.
2 pav. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai per metus
Palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu
2010 m. liepos mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 1 procentą.
Sąvokos
Infliacija – piniginio vieneto perkamosios galios mažėjimas, pasireiškiantis ilgalaikiu vidutinio bendrojo kainų lygio kilimu.
Metinė infliacija – ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.
Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.
COICOP – Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (angl. Classification of Individual Consumption by Purpose).
Pranešimas spaudai apie 2010 m. rugpjūčio mėn. vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius bus skelbiamas 2010 m. rugsėjo 8 d.
© Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Antradienis, rugpjūčio 10 d. (Varėnos r.). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė labiausiai nuo stichijos nukentėjusiuose Varėnos rajono Sarapiniškių ir Pamusių kaimuose, Alytaus rajono Pivašiūnų ir Butrimonių kaimuose, Prienų rajono Stakliškių bei Jiezno miesteliuose ir susitiko su šio regiono gyventojais.
Prezidentės įsitikinimu, Lietuvą užgriuvusi stichinė nelaimė yra bendra visų bėda, todėl šalies vadovė pakvietė visiems kartu susitvarkyti ir įveikti šitos stichijos padarinius.
„Pagal šalies galimybes lėšų nuo stichijos nukentėjusiems regionams atkurti bus ieškoma ir bus rasta, bet labiausiai šiuo metu trūksta darbo rankų, kurios padėtų susitvarkyti, todėl visus kviečiu į talką”, – pabrėžė Prezidentė.
Prezidentė akcentavo, kad situacija sudėtinga, bet vietos valdžia, kelininkai, elektrikai, ugniagesiai dirba ir daro, ką gali, o patys žmonės dalijasi savitarpio pagalba ir vieni kitiems padeda.
Savivaldybė ir Vyriausybė, pasak šalies vadovės, turi ieškoti galimybių padėti nukentėjusiems nuo gamtos stichijos, pirmiausia tiems, kurie neteko stogo virš galvos. Tačiau, kaip teigia Prezidentė, vien valdžios pastangų neužteks, todėl žmonėms reikia būti solidariems ir padėti vieni kitiems visais įmanomais būdais.
Prezidentė pabrėžė, jog draudimo kompanijos reaguoja itin pasyviai. Pagalba žmonėms, pasak šalies vadovės, turi būti suteikta nedelsiant, todėl draudikai turi imtis visų įmanomų priemonių padėti žmonėms, nes tai yra jų prievolė. Valstybė savo ruožtu skirs lėšų iš vyriausybės rezervo fondo, kuris yra skirtas tokiai pagalbai teikti. Šalies vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad Darbo biržos lėšomis savivaldybėms viešieji darbai bus kompensuojami šimtu procentų.
Prezidentė taip pat apsilankė nuo gamtos stichijos nukentėjusiame Kaune.
Prezidentės spaudos tarnyba.
“5 šalys, 16 uostų, 30 dienų, 720 valandų, 1600 jūrmylių”, – tokia yra 2010 m. įvykdyta Lietuvos buriuotojų “Gold of Lithuania” ekspedicija į Šventąją Žemę LDK didiko M.K. Radvilos-Našlaitėlio keliais. Kartu su šia viešosios diplomatijos misija Vilnius atveria verslo ir kultūros kelius į Artimuosius Rytus.
“Nuo šiol Lietuvos ir Vilniaus vardai bus dar geriau žinomi Artimuosiuose Rytuose, o tai leis paskatinti abipusius kultūrinius ir ekonominius mainus. Nepaisant to, kad šis regionas yra viena iš jautriausių zonų strategiškai ir politiškai, jame slypi ištisi kultūriniai ir investiciniai lobynai, kuriais būtina naudotis”, – sako Gintautas Babravičius, Vilniaus miesto pavaduotojas.
Jau antrus metus vykstančios istorinės rekonstrukcinės kelionės “Gold of Lithuania” metu buriuotojai iškėlė milžinišką 40 kv. metrų ploto vėliavą net 16 Artimųjų Rytų miestų. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20 metų jubiliejui skirto žygio metu buriuotojai reprezentavo Lietuvą, dalyvavo oficialiuose susitikimuose su savivaldybių delegacijomis, bendravo su vietos lietuviais.
2010 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais “Gold of Lithuania” įgula susitiko su Rodo salos (Graikija), Rodo miesto meru, Turkijos miestų Marmaris, Fethyie, Kas, Alanija, Antalija merais, Kipro miestų Pafos, Limassol, Larnaka ir miestų savivaldybėmis. Aukščiausiu lygmeniu lietuvius priėmė Izraelio miestų Haifa, Tel-Avivas, Aškelonas vicemerai, taip pat – Egipto Aleksandrijos provincijos valdytojas Adel Labib. Visiems šiems asmenims lietuviai perdavė oficialius Vilniaus miesto kvietimus apsilankyti Lietuvos sostinėje ir išreiškė pageidavimą toliau plėtoti ekonominius ir kultūrinius ryšius.
“Mūsų ekspedicija pavyko: Artimieji Rytai ne tik išvydo mūsų šalies vėliavą, bet ir išgirdo koncentruotas žinias apie ekonomikos, turizmo ir investicijų galimybes”, – teigia jachtos “Gold of Lithuania” šturmanas Donatas Juškus. Anot jo, reikia tik iniciatyvos, ir daugelis su skirtingų miestų savivaldybėmis aptartų projektų virs realybe – pavyzdžiui, lietuviškos operos pastatymas Kipro mieste Pafos vykstančiame kasmetiniame festivalyje ar dalyvavimas tradicinėje buriavimo regatoje netoli Izraelio uosto Haifos. “Galų gale regionas turi ir milžinišką prekybinį potencialą – vaisių ir daržovių importas iš Turkijos, aklų vienuolių rauginamo “Cremisan” vyno – iš Palestinos, kokybiškos medvilnės ar šilko – iš Egipto”, – sako D. Juškus.
Be Lietuvos ir Vilniaus reprezentacijos kelionę į Šventąją Žemę įvykdę buriuotojai Viduržemio jūros areale oficialiai pristatė 2011 metais Klaipėdoje startuosiančią didžiųjų burlaivių regatą “The Culture 2011 Tall Ships Regatta”. Šešiolikai Viduržemio regiono miestų savivaldybėms “Gold of Lithuania” perdavė oficialų Klaipėdos mero kvietimą atvykti į vieną iš didžiausių Europoje buriavimo renginių ir paskatino pranešti žinią apie tai vietos buriuotojams.
“Gold of Lithuania” – tai 2009 metais startavusi visuomeninės organizacijos JCI Vilnius ir Vilniaus miesto iniciatyva, kurios tikslas – vystyti ryšius tarp miestų, skatinti verslą ir turizmą. Istorinės-rekonstrukcinės kelionės misija – atkartoti LDK didiko Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio 1583-1584 m. vykusios piligriminės kelionės į Jeruzalę maršrutą. Istorinį pagrindimą kelionei sukūrė profesorius Alfredas Bumblauskas, unikali buriuotojų misija ir patirtis bus įprasminta kelionių apybraižų knygoje, kurią rašo žinomas Lietuvos rašytojas Tomas Staniulis.
Šaltinis: www.bns.lt
Lietuvos darbo birža dalyvaus informacinėje-prevencinėje veikloje nelegalaus (neteisėto) darbo kontrolės srityje. Atviro informavimo zonose skelbiama: „Tikrai žinote, kur dirbama nelegaliai? Paskambinkite telefonu (8 5) 213 9750 (Valstybinė darbo inspekcija)“. Pasitikėjimo telefono numeriu galės paskambinti kiekvienas asmuo, suinteresuotas prisidėti prie šalies ekonomikos atsigavimo.
„Dėl ekonomikos nuosmukio išaugęs nedarbas ir šešėlinė veikla įpareigoja imtis ryžtingų priemonių, kurios skatintų privačius ir juridinius asmenis būti labiau atsakingiems legaliai kuriant ir plėtojant verslą ir paslaugas šalyje. Tikimės, kad mūsų klientai – ir ieškantys darbo, ir jį siūlantys – supranta pilietinės atsakomybės svarbą, ir nauji sprendimai bus efektyvūs,“- sako Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.
Teritorinėms darbo biržoms rekomenduojama bendradarbiauti su atitinkamais Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritoriniais (apskrities) skyriais įgyvendinant ir numatant priemones, skirtas nelegalaus darbo užkirtimui bei keičiantis informacija apie įmones, nuolat registruojančias tas pačias laisvas darbo vietas, į kurias nukreipiami darbo ieškantys asmenys. Pasitaiko atvejų, kad darbo biržos siųstiems asmenims pasiūloma kurį laiką dirbti be darbo sutarties, o vėliau jie į darbą nepriimami. Taip pat bus vykdoma stebėsena ir nedarbo analizė pagal seniūnijas, išskiriant teritorijas su aukštu nedarbo lygiu, besiribojančias su teritorijomis, kuriose fiksuojamas žemas nedarbo lygis. Atsižvelgiant į iš VDI skyriaus gautą informaciją apie nelegaliai dirbančius asmenis, bus priimami sprendimai dėl bedarbio statuso galiojimo ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimo.
Šaltinis: www.bns.lt
Trečiadienis, rugpjūčio 11 d. (Vilnius). Rugpjūčio 12 dieną minima Tarptautinė jaunimo diena. Atkreipdama dėmesį į pilietiško jaunimo įtaką valstybės gyvenimui Prezidentė Dalia Grybauskaitė rytoj, 12.30 val. lankysis Tarptautinėje Baltijos šalių jaunimo stovykloje “Baltic Jamboree – Amberway 2010″ (Telšių r., Ryškėnų sen., Kuodžių kaimas).
Lietuvos skautijos surengtoje stovykloje dalyvauja jaunimas iš Latvijos, Estijos, Norvegijos, Austrijos, Baltarusijos ir JAV.
“Skautai ir kitos aktyvios, pilietinę atsakomybę ir savitarpio pagalbą ugdančios jaunimo organizacijos yra naują kartą geriems darbams telkianti jėga, nuo kurios priklausys ne tik ateities Lietuva, bet ir ateities pasaulis. Jaunų žmonių populiarinama savanoriška veikla – pavyzdys ir įrodymas mums visiems, kad padėdami vieni kitiems galime sukurti stiprią bendruomenę ir stiprią valstybę”, – teigia Prezidentė.
Su tarptautinės stovyklos dalyviais Prezidentė aptars pilietinės ir kūrybingos visuomenės ugdymo svarbą, savanorystės reikšmę, jaunimo saviraiškos bei skirtingų kultūrų ir kartų bendradarbiavimo galimybes.
Šaltinis: www.bns.lt